Eržvilko paminklas
Miestelio aikštėje 1900.06.14 pastatytas paminklas. Akmuo ir metalas įamžina visas eržvilkiečių aukas, žuvusias penktajame šio amžiaus dešimtmetyje gimtinėje, tremtyje ar lageriuose. Paminkle iškalti šie žodžiai:
„Sustok, eržvilkiški, po kryžium prie Švento akmens, pasiėmėm kančią, šviesiausiąją Viltį paliekame tiems, kas po mūsų gyvens“
Paminklo autorius – tautodailininkas kalvis Vytautas Jarutis

„Atgimimo paminklai“, V. 1991, psl.10

Kryžius Žindančiuose
Pastatytas 1905 metais Prano Kimučio žemėje. Kimučiu šeima senai jau išmirusi, jis taip pat skirtas kaimui pagerbti. Statytas Žindaičių jaunuomenės kryžius išsilaikė ilgai, maždaug iki 1977 metų . Kryžius stovėjo prie pagrindinio kelio, kolūkio centre, netoli parduotuves ir pradines mokyklos. Rajono partijos komitetui, o taip pat vykdomajam komitetui kryžius dažnai užkliūdavo kaip „atgyvenusios praeities“ liekana. Kryžiaus nuvertimu pasirūpino kolūkio partines organizacijos sekretore S. Žebrauskienė. Ir viena naktį kryžius dingo. Jis buvo nulaužtas nuo pamato, nuvežtas ir įmestas į šiukšlyną, drebulynes miškelyje. Tai paaiškėjo tik vėliau. Atsitiktinai po kurio laiko ji  surado Žindaičiu kaimo gyventoja A. Kimutiene, kuri parsinešė ir laike namuose.
A.Kimurienes, J. Tamulio ir kitu gyventoju dėka kryžius vėl iš naujo pastatytas 1989 metais. Pašventintas Eržvilko klebono.

Papasakojo: Jonas Kimutis, g.1943
Aldona Kimutienė, g.1941
Antanina Kimutienė, g.1913

Skirsnemunės paminklas
Skirsnemunės katalikų kapinėse 1990.08.26 pastatytas paminklas vienuolikos Skirsnemunės rezistentų atminimui įamžinti. Paminklo autorė – Vincenta Šakinienė.

„Atgimimo paminklai“, V. 1991 psl.10

Girdžių koplytstulpis
Girdžių bažnyčios šventoji, greta amžinai besiilsinčių apylinkės gyventojų kapų 1989 m. birželio 18d. sekmadienį, pastatytas koplytstulpis. Jame išrėžti Gediminaičių stulpai ir įrašas: „Nekaltai žuvusiems tautiečiams Tėvynėje it tremtyje‘‘. Autorė – Jurbarko liaudies menininkė J.Baranauskienė.
Klebonas V.Šauklys laikė gedulingas šventas mišias. Pamokslą, kuris buvo skirtas nekaltai ištremtų ir nukankintų atminimui, pasakė Vadžgirio klebonas A.Bulota. Po to paminklas pašventintas.

Papasakojo Vincenta Pilaitienė, g. 1909
Užrašė: Danguolė Jučienė, 1990 m.

Jurbarko kapinių koplytstulpis
Jurbarko kapinėse 1989.06.14 pastatytas koplytstulpis „Motina Lietuva“ visiems Jurbarko rajono gyventojams, žuvusiems tremtyje bei lageriuose, įamžinti. Jame iškalti žodžiai: „Lietuva, Tėvyne, saugok atminimą savo vaikų, žuvusių tremtyje ir mirties stovyklose už Tavo laisvę“.
Paminklo autorius-tautodailininkas Arūnas Šafranas.

„Atgimimo paminklai“,V.1991,.psl. 10.
Klišių kaimo kryžius
Kaimo kryžius 1863 metais baudžiavos panaikinimui paminėti buvo pastatytas ties keliu vedusiu į Klišių dvarą, o trečią kartą 1989-asiais, Algimanto metais. Kryžiaus autorius – tautodailininkas Vaclovas Dubikaitis.

„Atgimimo paminklai“, V. 1991, psl. 10.

Kryžius prie Vertimų kelio
Šis kryžius pastatytas 1905 metais. Statytojai – Žindaičių jaunuomenė. Kryžius nebuvo skirtas kokiai nors datai pažymėti, o tik kaimui pagerbti. Aplink kryžių merginos sodino gėles, jį apvainikuodavo iš rūtų nupintu vainikėliu. Kryžius išsilaikė maždaug iki 1954 metų (data netiksli). Tuomet kolūkis jau vadinosi  „Tarybinė žemė“, pirmininkavo J. Kalinauskas. Matyt, kolūkio partinės organizacijos nuomone, kryžius „trukdė“ traktoriumi dirbti lauką, o be to prie pat kelio. Žodžiu, neatitiko to laikmečio dvasios. Tačiau su kryžiumi buvo pasielgta labai žmoniškai: išrovė su pamatais, nuvežė į Vertimus ir pastatė kapinėse. Atgimus Lietuvai, kryžius vėl iš Vertimų kapinių buvo atvežtas ir pastatytas senoje vietoje. Tai įvykdyta 1989 metais. Restauruotas, iš naujo pašventintas Eržvilko klebono. Visa tai atlikta senojo Mikutaičių gyventojo Petraičio Tado rūpesčiu. Petraitis Tadas dabar gyvena Jurbarke.

Papasakojo: Jonas Kimutis, g.1943,
A.Kimutienė, g.1941,
Antanina Kimutienė, g. 1913
Užrašė Laimona Kimutytė 1990 m.