Tarpukario metai

Turgaus diena, Kauno gatvė Tarpukario metais Jurbarko miestas ir valsčius priklausė Raseinių apskričiai. Miestui vadovavo valdyba, kurios priešakyje stovėjo burmistras. Veikė svarbiausios valstybinės įstaigos. 1923 metais jame buvo 4409 gyventojai, miestui plėsti šiaurinėje jo dalyje paskirta apie 60 ha.
Per nepriklausomybės metus Jurbarko mieste ir valsčiuje labai išsiplėtojo mokyklų tinklas. 1918 m. klebono Pranciškaus Stakausko rūpesčiu Jurbarke įsteigta „Saulės“ progimnazija. Šis klebonas buvo ir pirmasis savanorių būrio organizatorius Jurbarke.

Jurbarko žiemos uostas Mituvoje Mieste veikė bankai, viešbučiai, prekybos, amatų, nedidelės pramonės įmonės, restoranai. Apie 1929 metus mieste buvo 9 įmonės, po penkerių metų pramonės įmonių skaičius šiek tiek išaugo. Populiariausi amatininkai mūsų mieste buvo batsiuviai, siuvėjai, krosniai ir kalviai. Svarbiausias jurbarkiškių verslas buvo prekyba. Prekyba dažniausiai vertėsi žydai ir daug rečiau kitų tautybių žmonės.
Pagrindinis prekybos ir susisiekimo kelias – Nemunas, juo reguliariai plaukiojo garlaiviai. Jurbarke registruoti garlaiviai „Jūratė“ ir „Kąstytis“. Mituvoje – uostas, laivų remonto dirbtuvės.

Šventė, fizkultūrininkai miesto parke Jurbarke veikė daug visuomeninių organizacijų. Viena aktyviausių – Šaulių sąjunga. Daug jaunimo dalyvavo skautų judėjime. Tokiame palyginti nedideliame mieste ir valsčiuje veikė ir daugiau visokių organizacijų: pavasarininkų, ateitininkų, anglaičių, jaunalietuvių ir sporto. 1939 rudenį Jurbarke įkuriamas aviamodeliavimo būrelis. Prasidėjo VII-ieji aviamodeliuotojų kvalifikaciniai kursai, kuriuos lanko apie 40 jaunuolių.

Greta lietuvių miestelėnų gyveno gausi žydų bendruomenė. Mieste veikė dvi sinagogos, evangelikų liuteronų, katalikų bažnyčia.

Be irstančių kunigaikščių Vasilčikovų rūmų parko, miestas turėjo naują parką, kuriame 1930 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas (skulptorius V. Grybas)

1940 liepos 7, po gaisro. Gaisro metu sudegė du trečdaliai senamiesčio, išdegė bažnyčia 1940 metų pavasarį miestas buvo apsemtas didžiulio potvynio, o liepos 7 dieną kilo didžiulis gaisras, išdegė beveik visas senamiestis, bažnyčios bokštai, vidus. Sudegė bažnyčioje saugomi dokumentai ir miestiečių turtas, kuris buvo suneštas į bažnyčią tikintis jį apsaugoti nuo gaisro.
1941 metais prasidėjus II pasauliniam karui Jurbarkas okupuotas vokiečių kariuomenės. Hitlerininkai išžudė apie 2000 jurbarkiečių, daugiausiai žydų.

Šaltiniai»

http://www.plienosparnai.lt/page.php?850