1918 metų vasario 16-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmą kartą buvo išrinkta Jurbarko miesto taryba ir atkurta Jurbarko savivalda – kai miestą 1795 metais Jekaterina II padovanojo savo favoritui Platonui Zubovui, tuomet panaikinta.

Jurbarko miesto savivaldybės kūrimosi istorija 1918 – 1920 metais yra gana komplikuota, kadangi tuomet besikuriančią Lietuvos respubliką kamavo tiek vidinės ekonominės problemos, tiek sunkus metas dėl nesibaigiančių karų su Lenkija ir Vokietija.

Tuo metu Vokietija valdė dabartinę Kaliningrado sritį bei vėliau prie Lietuvos prijungtą Klaipėdos kraštą. Tad Jurbarkas tais metais buvo arti Vokietijos pasienio. Vokietijoje buvo didelė politinė, ekonominė suirutė, o Pabaltijyje vis dar vyko kariniai veiksmai, taigi čia karas dar buvo nepasibaigęs. Tad ir Jurbarko miestas buvo vokiečių įtakos sferoje visą tą laikotarpį. Galiausiai ir apie patį Jurbarko miesto savivaldybės, kaip administracinį vienetą mes galime kalbėti nuo daug vėlesnės datos, nei kad Kauno, Panevėžio ar kitų Lietuvos miestų. Miestas buvo valdomas vokiečių kareivių administracijos, kuri rūpinosi labiau Vokietijos reikalais, nei okupuotų regionų gyventojais. Žinoma, per jų valdymo laikotarpį buvo padaryta nemaža miestui naudingų darbų, kaip antai vykdė kelių tvarkymas, pastatų remontas, bet ko gero pats svariausias jų atliktas darbas buvo elektros stoties pastatymas Jurbarko mieste 1917 metais. Žinoma, visa tai buvo vykdoma tiek, kiek tai buvo reikalinga jų pačių interesams, tačiau tai tarnavo ir Jurbarko miesto gyventojų naudai. Dar ankstesniais, Carinės Rusijos laikais, miestas taip pat turėjo savivaldos organus, tačiau jie buvo marionetinio tipo, vykdė aukštesnės valdžios nurodymus ir neturėjo realios sprendžiamosios ir vykdomosios galios. Taigi realiai Jurbarko miesto savivaldybės istorija prasideda tik nuo 1918 metų pabaigos. Nors ir labai suvaržyta Vokiečių karinės administracijos, ji sugebėjo veikti ir vėliau buvo nepriklausomos Lietuvos metais egzistavusios Jurbarko miesto savivaldos pradžia.

1918 metų pabaigoje, pasikeitus Lietuvos teritorijoje politinėms sąlygoms, kurias įtakojo tarptautiniai įvykiai, buvo gautas leidimas iš vokiečių bei raginimas iš Lietuvos centrinės valdžios steigti savivaldybę Jurbarko mieste. Tai buvo padaryta 1918-12-16. Jurbarko miesto gyventojai išrinko 33 atstovus, kurie turėjo juos atstovauti Jurbarko miesto taryboje. 1918-12-18 įvyko pirmasis Jurbarko miesto tarybos posėdis. Per posėdį buvo išrinktas ir Jurbarko miesto tarybos prezidiumas, kuris buvo tokios sudėties:

Pirmininkas: kun. Stakauskas.

Vicepirmininkai: gydytojas Rabinovičius, P. Šperberis.

Sekretoriai: Adrijonas, Aizenštatas.

Į trijų narių miesto tarybą išrinkti: Germanavičius ir Semenavičius, trečią narį nutarta išrinkti ateityje.

Nutarta sukurti kiekvienai atskirai miesto ūkio šakai valdyti po atskirą komisiją. Tad išrinktos šios komisijos:

  1. Švietimo komisija.
  2. Sanitarinė komisija.
  3. Finansų komisija.
  4. Labdaros komisija .

Kadangi tuo metu dauguma Lietuvos miestų ir miestelių buvo gyvenami kitų tautų gyventojų, ne išimtis buvo ir Jurbarkas. Tad nenuostabu, kad jau per pirmuosius posėdžius iškilo klausimas, kokia kalba turi būti vedami Jurbarko miesto tarybos posėdžiai. Tad 1920-12-20 susirinkę tarybos nariai, buvusioje Bilmano salėje, iškėlė klausimą, kokiomis kalbomis vesti posėdžius ir rašyti protokolus. Buvo pasiūlyta vesti posėdžius:

  1. Lietuviškai ir žydiškai.
  2. Rusiškai – to reikalavo tik vokiečiai ir rusai.

Galiausiai, buvo nuspręsta vesti 2 kalbomis, lietuviškai ir rusiškai, atmetus kad būtų vedama ir žydiškai. Tuo tarpu Jurbarko miesto tarybos posėdžiai niekuomet nevykdavo katalikų ir žydų švenčių dienomis .

Jurbarko miesto savivaldybės struktūra

Jos pagrindiniai veiklos organai buvo

  1. Jurbarko miesto taryba (tai teisinė, veiklos gairių ir priemonių nustatymo organas)
  2. Tarybos komitetai (laikini organai, specialiai skirti kokiam nors tikslui pasiekti, ar veiklai atlikti. Pvz. Jurbarko miesto sanitarinė komisija turėjo užtikrinti miesto švarą, bei paruošti tinkamus potvarkius tuo klausimu, kuriuos tvirtindavo Jurbarko miesto taryba),
  3. Jurbarko miesto Valdyba (vykdomasis organas, priimtų Jurbarko miesto tarybos potvarkių vykdomasis nuolatinis organas.

1919-1920metais Jurbarko miesto savivaldybėje buvo iš viso 18 darbo etatų, kuriuos apmokėjo savo lėšomis. Pareigybės buvo pasiskirsčiusios taip: 1 JMT pirmininkas, 1 JMT sekretorius, 2 JMV nariai, 1 JMV raštininkas, 5 milicininkai, 4 sargai, 1 miesto felčeris, 1 kalėjimo sargas, 1 gaisrinės sargas, 1 pagalbinis darbininkas.

Kadangi nuo pat savivaldybės susikūrimo pradžios kilo daug problemų, tai buvo bandoma ieškoti dialogo su vokiečių administracija. Tuo tikslu 1919-01-25 buvo surengta pirma ir paskutinė bendra lietuvių ir vokiečių valdininkų konferencija, kur turėjo būti nuspręsta dėl bendro valdymo būdo Jurbarko mieste ateities. Tačiau dėl abiejų valdžių nenoro prarasti įtakos savo turimose tuo metu sferose nieko nebuvo pasiekta.

Vėliau vokiečiai valdžią paliko Jurbarko miesto tarybai. Tuo tarpu pastarojoje ne viskas buvo gerai, mat dauguma iš 33 narių dažnai neateidavo į posėdžius, o nesusidarius kvorumui 2/3 narių nebūdavo priimami sprendimai. Tad iškilo būtinybė tai kontroliuoti. Jau 1919-08-11buvo nustatytas naujas Jurbarko miesto tarybos kvorumas iš 17 narių, skirtas spręsti svarbiems klausimams, o ne itin svarbiems klausimams spręsti – 11 narių . Tačiau ir tai nesugebėjo užkirsti kelio tarybos neveiksnumui. Todėl 1919-11-03 buvo nutarta, kad posėdžiai vyks vieną kartą per savaitę, pirmadieniais. Esant didesniam reikalui ir kitomis dienomis. O tris kartus neatvykusieji į posėdį be pateisinamos priežasties bus laikomi išstojusiais, o jų vieton bus renkami nauji nariai. Tai buvo tinkamas variantas, kuris gyvavo ir visus 1920 metus.