Mano gimtasis miestas (J.Mauras)

Parko pakrašty srovena Mituva tyli,
Tiesia Nemunui rankas lyg nuotaika žavi.
Kai priglaudžia Nemunas jos rankas ištiestas,
Švyti tūkstančiais langų mano gimtasis miestas.

Jurbarkas ramus, Jurbarkas gražus,
Ryt manasis miestas dar puikesnis bus.
Nemuno ir Mituvos jaukiame glėby
Augs, klestės gimtinė mano nuostabi.

Kai virš parko saulė leidžias tyliai paslapčia,
Pažiūrėt žaros spalvingos dviem taip gera čia.-
Apie meilę pasvajot po klevu žaliuoju,
Paklausyt, kaip bangeles Mituva liūliuoja.

Kai saulėtekis auksinis Nemunu atplauks,
Ir sirenų sutartinę garlaiviai užtrauks,
Gimtas miestas pasitiks naują darbo dieną,
Šviesią ateitį statyt mus pašauks kiekvieną.

Žodžiai J. Mauro
Muzika V. Versecko