Lidija Meškaitytė (g. 1926 gruodžio 30 d. Antšvenčiuose, Smalininkų seniūnijoje, Jurbarko raj. – mirė 1993 liepos 31 d.) – savamokslė dailininkė Lietuvoje ir už jos ribų išgarsėjusi savo pieštomis miniatiūromis.
Mokėsi Smalininkuose, kur 1941 m. baigė 7 klasių mokyklą vokiečių kalba. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – 1944 m. kaip ir daugelis šio regiono žmonių pasitraukė į Rytprūsius. Lidija Meškaitytė Po metų – 1945 m. grįžo į Lietuvą. Nakvojant prie Kauno geležinkelio stoties esančiuose griuvėsiuose ją užgriuvo mūrinės sienos dalis ir sužalojo kojas. Tačiau būtent nuo to momento ir prasidėjo jos, kaip dalininkės, ieškojimų kelias. Iš pradžių L. Meškaitytė kopijavo atvirukus ar žurnaluose rastas iliustracijas. Vėliau pradėjo lieti akvareles.
Pirmoji paroda buvo surengta 1952 m. Jurbarke. Nuo 1957 m. L. Meškaitytės miniatiūros eksponuotos parodose, kai kurios 1962 m. išleistos kaip atvirukai. 760 jos piešinių ir akvarelių šiuo metu saugo Lietuvos dailės muziejus. Jų faksimiles galima pamatyti Jurbarko V. Grybo memorialiniame muziejuje.

Didelę akvarelės miniatiūrų kolekciją dailininkė paliko Lietuvos dailės muziejui.

Jei apsilankysite Juodkrantėje, aplankykite Miniatiūrų muziejų: Reikšmingą ekspozicijos dalį sudaro unikalios savamokslės dailininkės Lidijos Meškaitytės miniatiūros, kuriose – ypatingai subtiliai nupiešti dailininkės gimtinės vaizdai (sodyba, gamtos kompozicijos, peizažai).

Jurbarko ligoninę taip pat puošia dailininkės dovanotas paveikslas.

Šaltiniai»