Kur Mituva į Nemuną srovena
(V.Barauskas)

Kur Mituva į Nemuną srovena
Atnešus bočių sakmę ir sapnus,
Puikuojas mūsų Jurbarkas nuo seno
Darbštuolis Lietuvos sūnus.

Motulė davė mums tik vieną širdį,
Bet ji kaip Nemunas jėgų pilna
Ir ją kiekvienas ryžomės paskirti,
Kad taptų ji garsia daina.

Mes jį savais likimais išdabinsim
Ir puošim jo vardu savus namus,
O darbo rankų šilumą įpinsim
Į jo jaunystę ir sparnus.

Mįslingos upės pievomis srovena
Ir neša šviesią sakmę Mituvos-
Prie jos krantų mes dirbam ir gyvenam
Pamilę saulę Lietuvos.

Muzika A. Bražinsko
Žodžiai V. Barausko