Aiškėja iki šiol visuomenei mažai žinoma ketvirtoji masinio žydų žudymo Jurbarko apylinkėse vieta – anksčiau vadintas Bėrancynės miškas. Praėjusį šeštadienį „Šviesoje“ rašėme apie 1941 m. įvykusią panemunės žydų tragediją. Tragiškos lemties tuomet neišvengė ir Jurbarko žydai. Septintasis kilometras Smalininkų link, žydų kapinės Jurbarke, Šilinės pušynas, Bėrancynės miškas šalia Kalnėnų – tai tragedijų vietos, kuriose į kapų duobes buvo suguldyti beveik du tūkstančiai jurbarkiečių.

1940 m. pabaigoje iš 4400 Jurbarko gyventojų daugiau kaip 1300 buvo žydai.
1941 m. liepos 3 d. Jurbarke įvykdytos pirmosios masinės žydų žudynės.
40-asis Tilžės operatyvinis būrys grupę Jurbarko žydų nuvarė į žydų kapines, liepė išsikasti ilgą duobę ir sušaudė. Tarp nelaimingųjų pateko ir skulptorius Vincas Grybas. Iš viso 1941 m. liepos 3-ąją Jurbarke nužudyti 322 žmonės. Iš jų apie 20 lietuvių – sovietinių aktyvistų.
Tarp nužudytųjų buvo 5 moterys. Liudytojos D. Rozenbergienės (jurbarkietė, dabar gyvenanti Kaune) tvirtinimu, iš 5 moterų tik viena buvo žydė – Bezanėrienė. Pabėgti pasisekė tik vienam vyrui, kuriam padėjo vokiečių kareivis.
Paskutinį 1941 m. liepos šeštadienį Jurbarko žydams vokiečiai įsakė sugriauti senąją sinagogą ir ant jos griuvėsių iš visų kitų sinagogų sunešti ir sudeginti toras.
Kitą dieną vokiečiai žydes privertė su tarybinių vadovų portretais žygiuoti Jurbarko gatvėmis ir dainuoti žydų dainas.
1941 m. liepos mėnesį Jurbarke, dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje, įsteigtas žydų getas. Liepos 23 d. Jurbarko burmistras J. Gepneris informavo Raseinių apskrities valdybą, kad Jurbarke liko gyventi 1055 žydai.
Netrukus po pirmųjų žudynių prasidėjo kitas žydų naikinimo etapas – tik ką įkurtų getų likvidavimas. 1941 m. liepos 27 d. sušaudyti 45 senyvo amžiaus vyrai kartu su žydais iš gretimų vietovių. Šį kartą pasirinkta kita vieta – miške, septintajame kilometre nuo Jurbarko Smalininkų link. Ši vieta tapo pagrindine Jurbarko žydų žudymo vieta. Ten 1941 m. rugpjūčio 1 d. Jurbarke surengtos trečiosios masinės žydų žudynės – sušaudyta 105 senyvo amžiaus moterys, vaikai ir naujagimiai.
1941 m. rugpjūčio 21 d. Jurbarke dar buvo 684 žydai, iš kurių 64 paskirti priverčiamiesiems darbams.
Apie Jurbarko geto likvidavimą ir žydų sušaudymą pateikiami skirtingi duomenys. Chaimas Joffė knygoje „Jurbarkas. Istorijos puslapiai“ pripažįsta, kad viską sudėlioti į vietą nebuvo galimybių. Kaip nurodyta Saugumo policijos ir SD vado K. Jegerio 1941 m. gruodžio 1 d. į Berlyną išsiųstoje ataskaitoje, Jurbarke paskutinis „valymas“ vyko 1941 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 6 dienomis. Sunaikinta 412 žydų – „visi žydai, visos žydės, visi žydų vaikai“.
Viena liudininkių, Mika Liubinaitė, palikusi laišką, nurodo, kad šis sušaudymas vyko 1941 m. rugsėjo 8 d. Užrašas ant paminklo liudija taip pat: „Šioje vietoje nacistai ir jų talkininkai 1941 09 08 žiauriai nužudė 500 Jurbarko žydų“. Tad ir paminkle iškalta data nesutampa su K. Jegerio ataskaitoje nurodytu laiku. O vokiečiai buvo gana tikslūs. Kas dabar išaiškins šių datų neatitikimą? Pagaliau, istoriniu vertinimu, ne taip ir svarbu tas dviejų dienų skirtumas…
1941 m. rugsėjo viduryje sušaudyti paskutinieji apie 50 Jurbarko žydų. Taip buvo visiškai sunaikinta didelė Jurbarko žydų bendruomenė. Nacių okupaciją pavyko išgyventi tik 76 Jurbarko žydams.
Sušaudytųjų 7-jame kelio Jurbarkas-Smalininkai kilometre palaikai po karo perkelti į Jurbarką prie senųjų žydų kapinių, kur buvo nužudyti pirmieji 322 Jurbarko žydai vyrai.
Iki šiol mažiau buvo žinoma ketvirtoji Jurbarko žydų žudynių vieta – Bėrancynės miškas. Jis yra važiuojant plentu Jurbarkas-Klaipėda maždaug penki kilometrai nuo Jurbarko Smalininkų link ir apie 1,5 km gilyn į mišką kairėje kelio pusėje arba apie 3 km mišku už Kalnėnų – visai netoli 7-ojo kilometro. Tik vietiniam gyventojui Alfonsui Lukoševičiui padėjus pavyko išsiaiškinti, kur yra anksčiau vadintas Bėrancynės miškas. Pagal knygoje „Masinės žudynės Lietuvoje“ pateiktus skaičius, čia nužudyta apie 500 žydų. Jų palaikai niekur neperkelti. Vietovė bėgant dešimtmečiams apaugo mišku, tad tikslią vietą sunku surasti.
Taigi iš viso Jurbarke nužudyti 1222 žmonės. Tai maždaug atitinka Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje tirti pateiktus duomenis. Jeigu pridėtume Bėrancynės miške nužudytus žydus, nužudytųjų skaičius toks, kokį nurodo S. Atamukas („Lietuvos žydų kelias. Nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus pabaigos“. V., 2001) – 1600-1700 asmenų.

Prof. Aleksandras VITKUS,
gidas istorikas Chaimas BARGMANAS

[slider title="Šaltiniai"]2010-07-16, http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Aktualijos/Kalnenu-miskas-tebeglaudzia-genocido-aukas[/slider]