Šaulių Sąjungos įkūrimo idėją iškėlė Matas Šalčius, jos struktūrą ir veiklos principus parengė Vladas Pūtris – Pietrinskis. Sąjunga leido žurnalą „Trimitas“ (1920 – 1940), kurio redaktorium 1920 m. ir 1925-26 m. buvo Matas Šalčius, mokytojas, žurnalistas, keliautojas. Žurnale buvo spausdinama korespondencija apie sąjungos būrių veiklą, poezijos kūrinėliai.

Nuo 1927 m. šaulių sąjungos rinktinėse ir būriuose buvo pradėta kurti moterų skyrius. Šaulių sąjunga buvo viena veikliausių organizacijų visoje Lietuvoje. Jos būriai net po kelis veikė kiekviename mieste ir valsčiuje. 1940 m. jų Lietuvoje buvo apie 1200.

Šaulių sąjunga – karinė organizacija, tačiau daug dėmesio skyrė švietimui, meno saviveiklai, apskritai visokiai kultūrinei veiklai. Jurbarko mieste buvo keli šaulių būriai, kurie sudarė šaulių kuopą, aukščiausią vietinį šaulių organizacijos vienetą. 1939 m. gruodžio 17 d.  kuopos susirinkime buvęs vadas šaulys Čaplikas pristatė naujai paskirtą kuopos vadą A.Sasnauską, kuris vadovavo 1940 m. Būta kuopos tarybos, į ją išrinkti J. Sokas, V. Kazlauskas, J. Sabaliauskas, Liutkus. Kuopos štabas įsikūrė muitinės patalpose.

Jurbarko mieste būta kelių šaulių būrių. B. Kriklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ (IV t. 588 psl.) nurodoma, jog Sibiro lageriuose 1941 m. nukankinti Juozas Mozūraits, šaulių būrio vadas (mirė nuo bado ir ligų), leitenantas Jonas Rusas, šaulių būrio vadas (mirė nuo bado ir ligų).

„Jaunosios Lietuvos“ žurnale 1939 m. Nr. 3 paminėta, kad 1939 m. spalio 27 d. šaulių būrys įsikūręs Jurbarko gimnazijoje (apie 50 narių). Yra duomenų apie Jurbarko šaulių moterų būrį: 1940 m. išrinkta pirmininkė vadė B. Pališaitytė, pavaduotoja M. Pavinkšnytė, iždininkė P. Malvicienė, švietimo vadovė T. Valuišytė, sekretorė J. Šnipšinskaitė. „Trimite“ paminėtas ir vienas šio būrio renginys: per Užgavėnes šaulės surengė pobūvį su programa – tautiniais šokiais, liaudies dainomis ir deklamacijomis.

Jurbarko šauliai neturėjo savo namų, tad kariniam rengimui, sportui, susirinkimams ir pramogoms naudojosi „Saulės“ draugijos sale. Šauliai turėjo savo sporto klubą, kuriam vadovavo atsargos jaunesnysis leitenantas J. Kačiulis. Įsteigtas vyrų šaulių choras (43 dainininkai), chorvedys buvo vargonininkas J. Pocius, jis vadovavo ir šaulių orkestrui (14 žmonių).

Šaulių būriai buvo susikūrę ir Skirsnemunėje, Girdžiuose, Vertimuose, Šimkaičiuose, Smalininkuose, Juodaičiuose, Seredžiuje.

Daugiau informacijos „Trimite“ yra apie šaulių veiklą Smalininkuose (1939 m. sausio  8 d. nutarta steigi fondą uniformoms įsigyti),  1938 m.  5 d. nutarta paaukoti 100 litų Karo Laivyno fondui ir ruoštis sąjungos įkūrimo 20-mečiui, vasario 19 d. viešame vakare koncertavo Pagėgių šaulių vyrų choras.

1939 m. kovo 5 d. įvyko įkūrėjo V. Pūtvio – Putrinsko 10 metų mirties sukaktuvių minėjimas visuose šaulių daliniuose.

Juodaičiuose 1938 m. vasario 24 d. iškilmingai palaidotas 27 m. miręs šaulys Jonas Antonavičius, šv. Mišias už velionį aukojo Ariogalos vikaras kun. Šniūkšta, žodį tarė būrio vadas, jaunesnysis puskarininkis Petras Masaitis.

1939 m. gegužės 7 d. Seredžiuje buvo moterų šaulių būrio viešas vakaras, kuriame suvaidinta komedija „Aš nenoriu Jurgio“, padainuota, pašokta keli tautiniai šokiai. Šiame vakare buvo tautinių drabužių valsas. Gražiai šoko su tautiniais drabužiais apie 30 porų.

„Ūkininko patarėjuje“ minima, kad į Girdžių šaulių būrio šventę buvo atvykęs Raseinių rinktinės vadas pulkininkas R. Liormanas ir kiti svečiai iš apskrities centro. Girdžių mokytojo Vinco Norkaičio atminimu, būrio vadu buvęs mokytojas V. Pipiras, o moterims vadovavusi jo žmona mokytoja Ona Pipirienė.

Tarpukario Lietuvoje Jurbarkas priklausė Raseinių apskričiai.  „Trimite“ 1939 m. 25 d. rašoma: „Raseinių šaulių rinktinės įsikūrimas susijęs su Jurbarko partizanų būrio pradžia, nes partizanų šaulių judėjimas Raseinių apskrities ribose prasidėjo Jurbarke. 1918 m. pabaigoje Jurbarko ligoninės vedėjo B. Sipavičiaus ir K. Ambrazevičiaus rūpesčiu Jurbarke buvo suorganizuotas partizanų būrys, kuriame aktyviai dalyvavo kunigas Padleckis, J. Šlyteris ir Tamošaitis“.

1919 m. spalio 11 d. Šaulių Sąjungos centro valdyba paragino partizanų būrį persiorganizuoti į šaulių būrį. Tuo pačiu metu jau buvo įsisteigę Skirsnemunės, Šimkaičių ir Eičių šaulių būriai.

Jurbarko partizanų būrys persiorganizavo į Jurbarko šaulių skyrių. Skyriaus steigiamasis susirinkimas buvo 1919 m. spalio 22 d. Šio skyriaus steigėju buvo M. Mikelkevičius. Skyriaus pirmininkas Sipavičius, sekretorius – K. Ambrazaitis. Skyriaus vadu buvo paskirtas J. Šlyteris, vėliau skyriui vadovavo A. Giedraitis ir A. Tamošaitis. Bermontininkų antplūdžio metu Jurbarko skyriaus šauliai aktyviai veikė, saugodami tiltus, trukdydami priešo judėjimą ir vykdydami žvalgybą.

1920 m. rugpjūčio 3 d. taip pat Sipvaičiaus rūpesčiu buvo įsteigtas Raseinių skyrius – dabartinė šaulių rinktinė, o Jurbarke pasiliko tik šaulių būrys.

Pirmą rinktinės valdybą sudarė Sipavičius, Skirmantas, Norkaitis, vadais buvo Norkaitis, Šiaudytis, Ereminas, Mickūnas ir kapitonas Matelis.

Šaulių sąjungai persitvarkius pagal dabartinį šaulių sąjungos įstatymą, rinktinės vadais buvo pulkininkas Murnikas, pulkininkas Kaunas, o dabar rinktinei vadovauja pulkininkas Liormonas. Pirmasis rinktinės atstovų suvažiavimas buvo 1921 m. sausio 23 d.

Pažymėtina, kad jau 1920 m. pradėjo organizuotis moksleiviai šauliai. Moksleivių šaulių grandis buvo įsteigta 1921 m. pradžioje.

„Raseinių rinktinėje yra 4 šaulių chorai, 8 dūdų orkestrai, 6 šaulių namai, 18 bibliotekų“ (citata iš 1939 m. gegužės 3 d. „Trimito“).

Šaltiniai»

Piročkinas A., Jurbarkas//Istorijos puslapiai
Giedraitis-Giedrius A., Mūsų Jurbarkas
Sigita Gudžiūnaitė, Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla