Jurbarkas (J.Juškaitis)

Toks neilgas, bet didelis toks-
nuo rytų lig pačių vakarų
buvo tarpas tarp dviejų karų.

Ten tu mano pasaulis buvai,
karklo žiedui-gimtos,
tų rūgščių mūs dirvonų gamtos
ir mūs šventės dalyvių-žalių,
ženklą vandenio žydint žalsvai,
Dar žalsviau už akis. Kas atstos?

Prie senų su rugiais iš kelių
mano krašto kelių.
Samanoti mediniai dievai
Žiūrėjo, žiūrėjo
ten, kaip eina tragingų laikų
tie kareiviai, ir buvo klaiku
nešti ašaroj krašto figūrą,
po žemėlapio klūpančia jūra.

Ją kaip sakmę seku…
Rods į delčgalius dviejų delčių
tebuvau aš ant žemės vaiku-
kaip and kelių.

Mins viską gerasis
vandenų tų čiurlenimo garsas,
upių vandens kartos ir kartos
Trumpas toks … bet kaktos
ieško raukšlės-širdis atsirems
ten kai liūdna dienų vakarams.

J.Juškaitis