'Krašto paminklai' kategorija

Eržvilko paminklas
Miestelio aikštėje 1900.06.14 pastatytas paminklas. Akmuo ir metalas įamžina visas eržvilkiečių aukas, žuvusias penktajame šio amžiaus dešimtmetyje gimtinėje, tremtyje ar lageriuose. Paminkle iškalti šie žodžiai:
„Sustok, eržvilkiški, po kryžium prie Švento akmens, pasiėmėm kančią, šviesiausiąją Viltį paliekame tiems, kas po mūsų gyvens“
Paminklo autorius – tautodailininkas kalvis Vytautas Jarutis

„Atgimimo paminklai“, V. 1991, psl.10

Kryžius Žindančiuose
Pastatytas 1905 metais Prano Kimučio žemėje. Kimučiu šeima senai jau išmirusi, jis taip pat skirtas kaimui pagerbti. Statytas Žindaičių jaunuomenės kryžius išsilaikė ilgai, maždaug iki 1977 metų . Kryžius stovėjo prie pagrindinio kelio, kolūkio centre, netoli parduotuves ir pradines mokyklos. Rajono partijos komitetui, o taip pat vykdomajam komitetui kryžius dažnai užkliūdavo kaip „atgyvenusios praeities“ liekana. Kryžiaus nuvertimu pasirūpino kolūkio partines organizacijos sekretore S. Žebrauskienė. Ir viena naktį kryžius dingo. Jis buvo nulaužtas nuo pamato, nuvežtas ir įmestas į šiukšlyną, drebulynes miškelyje. Tai paaiškėjo tik vėliau. Atsitiktinai po kurio laiko ji  surado Žindaičiu kaimo gyventoja A. Kimutiene, kuri parsinešė ir laike namuose.
A.Kimurienes, J. Tamulio ir kitu gyventoju dėka kryžius vėl iš naujo pastatytas 1989 metais. Pašventintas Eržvilko klebono.

Papasakojo: Jonas Kimutis, g.1943
Aldona Kimutienė, g.1941
Antanina Kimutienė, g.1913

Skirsnemunės paminklas
Skirsnemunės katalikų kapinėse 1990.08.26 pastatytas paminklas vienuolikos Skirsnemunės rezistentų atminimui įamžinti. Paminklo autorė – Vincenta Šakinienė.

„Atgimimo paminklai“, V. 1991 psl.10

Girdžių koplytstulpis
Girdžių bažnyčios šventoji, greta amžinai besiilsinčių apylinkės gyventojų kapų 1989 m. birželio 18d. sekmadienį, pastatytas koplytstulpis. Jame išrėžti Gediminaičių stulpai ir įrašas: „Nekaltai žuvusiems tautiečiams Tėvynėje it tremtyje‘‘. Autorė – Jurbarko liaudies menininkė J.Baranauskienė.
Klebonas V.Šauklys laikė gedulingas šventas mišias. Pamokslą, kuris buvo skirtas nekaltai ištremtų ir nukankintų atminimui, pasakė Vadžgirio klebonas A.Bulota. Po to paminklas pašventintas.

Papasakojo Vincenta Pilaitienė, g. 1909
Užrašė: Danguolė Jučienė, 1990 m.

Jurbarko kapinių koplytstulpis
Jurbarko kapinėse 1989.06.14 pastatytas koplytstulpis „Motina Lietuva“ visiems Jurbarko rajono gyventojams, žuvusiems tremtyje bei lageriuose, įamžinti. Jame iškalti žodžiai: „Lietuva, Tėvyne, saugok atminimą savo vaikų, žuvusių tremtyje ir mirties stovyklose už Tavo laisvę“.
Paminklo autorius-tautodailininkas Arūnas Šafranas.

„Atgimimo paminklai“,V.1991,.psl. 10.
Klišių kaimo kryžius
Kaimo kryžius 1863 metais baudžiavos panaikinimui paminėti buvo pastatytas ties keliu vedusiu į Klišių dvarą, o trečią kartą 1989-asiais, Algimanto metais. Kryžiaus autorius – tautodailininkas Vaclovas Dubikaitis.

„Atgimimo paminklai“, V. 1991, psl. 10.

Kryžius prie Vertimų kelio
Šis kryžius pastatytas 1905 metais. Statytojai – Žindaičių jaunuomenė. Kryžius nebuvo skirtas kokiai nors datai pažymėti, o tik kaimui pagerbti. Aplink kryžių merginos sodino gėles, jį apvainikuodavo iš rūtų nupintu vainikėliu. Kryžius išsilaikė maždaug iki 1954 metų (data netiksli). Tuomet kolūkis jau vadinosi  „Tarybinė žemė“, pirmininkavo J. Kalinauskas. Matyt, kolūkio partinės organizacijos nuomone, kryžius „trukdė“ traktoriumi dirbti lauką, o be to prie pat kelio. Žodžiu, neatitiko to laikmečio dvasios. Tačiau su kryžiumi buvo pasielgta labai žmoniškai: išrovė su pamatais, nuvežė į Vertimus ir pastatė kapinėse. Atgimus Lietuvai, kryžius vėl iš Vertimų kapinių buvo atvežtas ir pastatytas senoje vietoje. Tai įvykdyta 1989 metais. Restauruotas, iš naujo pašventintas Eržvilko klebono. Visa tai atlikta senojo Mikutaičių gyventojo Petraičio Tado rūpesčiu. Petraitis Tadas dabar gyvena Jurbarke.

Papasakojo: Jonas Kimutis, g.1943,
A.Kimutienė, g.1941,
Antanina Kimutienė, g. 1913
Užrašė Laimona Kimutytė 1990 m.

Liudvinavos kaimas
Pirmaisiais 1946m. šio krašto žemę krauju aplaistė Vidas Jakaitis. Tą dieną pas ūkininką besiilsinčius partizanus netikėtai užklupo garnizono kareiviai. Partizanai traukėsi į mišką ir čia V. Jakaitį sužeidė. Tačiau sukaupęs paskutines jėgas jis vis dėlto sugebėjo pasislėpti medžių tankmėje. Rytojaus dieną kaimo vyrai jį surado negyvą. Palaidojo Vidą netoli nuo žuvimo vietos, tikėdamiesi, kad ateityje jo kūnas ras ramybę tikrose kapinėse. Tačiau, deja, dar iki šios dienos vaikinų palaikų nerasta.
Panašiai įvykiai susiklostė ir 1949m. rugpjūčio 10 dieną. Kazimiero ir Marijonos Sabaliauskų ūkyje apsistojusius tris partizanus – Antaną Rekešių, Joną Pečkaitį ir Alfonsą Kvedį apsupo NKVD kariuomenės ir stribų būrys. Prasidėjo mūšis. Antanas Rekešius, nors ir sužeistas, tačiau atsišaudydamas sugebėjo pasitraukti į mišką. Likusieji du kovotojai už Lietuvos laisvę po trumpos, bet nuožmios kovos amžiams užmerkė akis.
Sodybos šeimininkus K. ir M. Sabaliauskus po tardymo paleido, tačiau 1950 m. ištrėmė į Sibirą.
Dabar šiuos tragiškus įvykius ir žuvusiųjų atminimą ženklina kuklus metalinis kryžius, stovintis greta vieškelio.
Butkaičių kaimas
1948 m. rugpjūčio 14 dieną Fanerinė miške žuvo trys jauni partizanai – Jonas Aleksaitės, Simas Butkus ir Vytautas Stepaitis.
Visi šie trys vyrai kovojo “Rolando“ būryje. Tačiau kiekvieno iš jų kelias į būrį buvo skirtingas. Eržvilko valsčiaus Kuzių kaimo gyventojas Jonas Aleksaitis, nenorėdamas tarnauti sovietinėje armijoje, ginklą į rankas paėmė 1945 metais. Eržvilko valsčiaus Dirvonių kaimo gyventojas Simas Butkus į partizaninį judėjimą įsitraukė 1945 m. vasarą, kai kartu su grupe Eržvilko stribų perėjo į kovotojų už Lietuvos laisvę gretas (jo šeimą 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmė į Igarka). Avietiškių kaimo gyventojas Vytautas Stepaitis į „Rolando“ būrį atėjo 1945 m. Beje, jo šeimą 1947 m. gegužės 25 dieną žiauriai išžudė girti Eržvilko stribai.
1948 m. rugpjūčio 14-osios kova buvo nelygi. Visu trijų žuvusiųjų partizanų palaikai buvo išmesti Eržvilko miestelio aikštėje. Po keleto dienų šių drąsių vyrų kūnus užkasė Balandinės miške. Tačiau nepaisydami galimų persekiojimų giminės ir artimieji jų palaikus slapta iškasė ir perlaidojo Butkaičių šilo pakraštyje. Bėgantis laikas šioje istorijoje padarė savo pataisas. Šiuo metu išvardintų partizanų kūnai kol kas dar nerasti

Balnių kaimas
Čia, netoli nuo kelio Jurbarkas – Skaudvilė, stovi kryžius su lentelėje įrašytomis septynių vyrų pavardėmis.
1946m. vidurvasaryje pirmieji galvas prie Balnių paguldė keturiese: Vladas Paršelis, Vytautas Damanskis, Kazimieras Ambrazaitis ir Viktoras Riabovas. Šios kovos, kaip tikriausiai ir daugelio, scenarijus buvo panašus. Visai netoli nuo namų sukniubusį Vytautą Damanskį stribai nugabeno į C. Zdanavičiaus daržinę. Ten prasikankinęs savo paskutinę naktį V. Damanskis ir mirė. Likusiųjų trijų likimas irgi panašus. Po to visų keturių partizanų kūnai ilgokai gulėjo Eržvilko miestelio aikštėje. Niekas tiksliai nežino, bet spėjama, jog šie vyrai užkasti Balandinės miške.
Po dvejų metų (1948m.) šiuose nelygias kovas menančiuose laukuose žuvo dar du – Rapolas Pervaitis ir Petras Rekešius. Septintasis, kovojęs beveik aštuonerius metus, 1952 metų spalio 13-osios vakarą žuvo Bronius Balašaitis.
Jurbarkas
Pokario metais NKVD-istai į Jurbarką atgabeno Girdžių, Paulių ir kitose apylinkėse nušautų partizanų kūnus. Šiuo metu žinomos trys jų užkasimo vietos: Muitinės gatvėje (buvusiame Barkūnų kaime), apkasuose prie žydų kapinių ir Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios sode.
Muitinės gatvėje jau senokai stovi didelis, ne vieno pravažiuojančio akį patraukiantis akmeninis kryžius. Kiek tolėliau nuo jo (vos keletas žingsnių nuo ,,Neste“ degalinės) atsirado dar vienas neseniai pastatytas medinis kryžius. 1993m. spalio 29 d. kasant vandentiekio trasą buvo aptikti 9-ių (viena iš jų moteris) nežinomų partizanų palaikai.

Negalutinėmis žiniomis, į Jurbarką buvo atgabenta apie 50 žuvusių partizanų. Spėjama, jog šioje vietoje (Muitinės gatvėje) buvo užkasti 17-os nežinomų partizanų palaikai.

1995 rugpjūčio 31-ąją visus keturis kryžius pašventino Jurbarko Šventosios Trejybės bažnyčios kunigas Antanas Milašius.

Šaltinis: Raimondas Buitkus, „Šviesa“, 1995 rugsėjo 9 d. Nr71


Paminklinis akmuo prie Bišpilio piliakalnio, žymintis Jurbarko paminėjimą 1259 m.

Prie Bišpilio – Jurbarko miesto įkūrimui, pastatytas 1989m. minint Jurbarko 730 – metį.


Kryžius nukankintiems partizanams Muitinės g.

Kryžius nukankintiems partizanams (1993m.) Muitinės g. Ant lentelelės užrašas: „Šioje vietoje 1993m. rasti devynių neatpažintų pokario partizanų palaikai“.


1941m. liepos 3d. žudynių vieta

1941m. liepos 3d. žudynių vieta ir paminklas jų aukoms, rytinėje miesto dalyje.


Jurbarko miesto kapinėse bene vienintelis toks paminklas Lietuvoje – „Negimusiam kūdikiui“, pastatytas 1992m. rudenį, iniciatorius – vikaras R. Skrinskas.  Paminklo autorė tautodailininkė Julija Baranauskienė.


Paminklas žuvusiems apylinkių partizanams ir jų rėmėjams senosiose Jurbarko kapinėse

Kapinėse – paminklas iš lauko akmenų – apylinkių partizanams ir jų rėmėjams. Autorius A. Žvinys, pastatytas 1991m. lapkričio 23d.


Koplytstulpis „Motina Lietuva“ senosiose Jurbarko kapinėse, skirtas tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti
1989m. birželio 14d. pirmą kartą minint Gedulo ir Vilties dieną kapinėse pastatomas koplytstulpis „Motina Lietuva“, autorius tautodailininkas Arūnas Šafranas (paminklas skirtas žuvusiems tremtyje ir lageriuose).


Paminklas LDK kunigaikščiui Vytautui Didžiajam

Paminklas LDK kunigaikščiui Vytautui, pastatytas 1930m. Autorius – skulptorius V. Grybas. (Restauruotas 1990m., darbus atliko vilnietis restauratorius Dominykas Čepas).


Paminklas skulptoriui Vincui Grybui

Paminklas skulptoriui Vincui Grybui įamžinti (pastatytas 1960m. ). Skulptorius Vladas Pleškūnas.


Akmuo knygnešių keliams pažymėti, prie karių kapų, prie Mituvos.


Koplytstulpis prie buvusio milicijos pastato Koplytstulpis prie buvusio milicijos pastato - užrašas Kryžius nukankintiems partizanams Donelaičio gatvėje, prie sovietmečiu buvusio milicijos pastato.


Paminklas buvusiems mokiniams – partizanams, gimnazijos kieme

Paminklas buvusiems mokiniams – partizanams, gimnazijos kieme.


Paminklinis akmuo partizanams prie žydų kapinių

Paminklas prie žydų kapinių nukankintiems partizanams įamžinti.


[slider title="Šaltiniai"]Piročkinas A., Jurbarkas//Istorijos puslapiai Paminklai genocido aukoms ir rezistencijos dalyviams atminti Jurbarko rajone
Muziejaus medžiaga[/slider]
Page 1 of 11